Kaip dirbtinis intelektas atkeliauja į duomenų centrus
Dirbtinio intelekto valdomos sistemos geba apmokyti save, analizuodamos turimą informaciją ar praeityje atliktus veiksmus. Turbūt daugelis girdėjo, kad tokiu pačiu principu IBM kompiuteris DeepBlue nugalėjo vieną garsiausių visų laikų šachmatų žaidėjų Garį Kasparovą. Bet šįkart ne apie tai. Šachmatus keičia duomenų centrai, kuriais žaidžia interneto gigantė Google.
2014 m. bendrovė įsigijo britų dirbtinio intelekto technologijų įmonę DeepMind Technologies. Jos inovacijas Google sumanė naudoti savo duomenų centruose taupant elektros energiją. DeepMind dirbtinio intelekto sistemai buvo patikėta kontroliuoti energijos vartojimą, valdant serverius ir kitus įrenginius, pavyzdžiui, aušinimo sistemas.
Google dar 2014 m. išbandė dirbtinį intelektą duomenų centruose, kad šis prognozuotų, kaip duomenų centro energijos naudojimas turėtų kisti laikui bėgant, taip suteikiant galimybę sistemai pertvarkyti įrangos nustatymus, kad ši dirbtų efektyviau. DeepMind žengia žingsnį pirmyn – sistema prognozuoja būsimą temperatūrą ir slėgį duomenų centre per ateinančią valandą ir siūlo, kaip valdyti įrangą.
Iš viso dirbtinio intelekto sistemai yra patikėta apie 120 kintamųjų valdymas duomenų centre – pradedant dideliais objektais, kaip ventiliatoriai ar aušinimo sistemos, ir baigiant tokiais smulkiais, kaip langai. Didžiausias sunkumas viską valdant yra tas, kad tokie įrenginiai kaip siurbliai, šaldymo ir aušinimo bokštai reaguoja į nuolat besikeičiančias ir nenuspėjamas sąlygas, pavyzdžiui, oro pokyčius. Be to, kiekvienas duomenų centras yra skirtingas, todėl visur vienodi nustatymai neveikia. Stebėdama aplinkos, kurioje dirba, sąlygas, DeepMind technologija keičia vėsinimo sistemų temperatūrą, slėgį, praveria langus, paskirsto energiją ir panašiai.
Sistemai pavyko sumažinti energijos naudojimo apimtis duomenų centruose vos keliais procentiniais punktais, bet žvelgiant globaliais tokios didelės bendrovės mastais, tai yra didelis laimėjimas ne tik dėl sąnaudų, bet ir aplinkos. Google 2014 m. sunaudojo apie 4,4 mln. megavatvalandžių elektros energijos – maždaug tiek pat, kiek 367 tūkst. JAV namų ūkių vidutiniškai sunaudoja per metus. Didelė dalis bendrovės elektros energijos sunaudojama būtent duomenų centruose, kurie jungia įvairias įmonės interneto paslaugas ir mobilias programas.
Elektros kaina JAV svyruoja nuo 22 iki 36 eurų už megavatvalandę, todėl sutaupant, tarkim, 10 proc. duomenų centrų elektros sąnaudų per metus, galima tikėtis šimtų milijonų eurų santaupų per ateinančius kelis metus.
Tiesa, tokią Google naujovę galima vadinti dar tik projekto pradžia. Neverta net abejoti, kad matydami tokią dirbtinio intelekto naudą, bendrovės inžinieriai jau mąsto ir apie ateitį. Dirbtinio intelekto sistemai tereikia informacijos, kurią inžinieriai gali suteikti sumontavę papildomų jutiklių duomenų centruose, priklausomai nuo to, kokius procesus nori gerinti. Tokiu būdu dirbtinio intelekto technologija galės apdirbti žaliavą ir apmokyti save, ko trūksta efektyviai duomenų centro veiklai.