Įmonės tinklas – vartai į stabilų veikimą ir saugumą
„Labai svarbu suprasti, kad tinklas – tai ne tik kabeliai ir komutatoriai. Į tinklą reikia žiūrėti daug plačiau, nes čia svarbu ir specialistų kompetencijos, ir proaktyvumas. Apibendrinant galima sakyti, kad tinklo saugumą lemia žmonės, procesai ir techniniai sprendimai“, – sako Romanas Juška, „Baltneta“ produktų vadovas.
Pastaruoju metu augantis kibernetinių nusikaltimų skaičius verčia pagalvoti ir apie įmonės tinklo saugumą. „Cybersecurity Ventures“ prognozuoja, kad 2024 m. pasaulinė metinė elektroninių nusikaltimų kaina sieks 9,5 trilijono USD. 2025 m. – 10,5 trilijono USD. Dažnai kibernetiniai nusikaltėliai pasinaudoja ir tinklo spragomis, kurios atsiranda dėl kelių priežasčių:
- aplaidaus įmonės duomenų perkėlimo į nutolusias vietas;
- nuotolinio darbo modelio, kuomet pamirštama pasirūpinti saugiu prisijungimu prie įmonės tinklo,
- augančio įrenginių įmonės tinkle kiekio ir per didelio pasitikėjimo esamomis apsaugos priemonėmis,
- kliento proaktyvumo stokos ir galimos žalos neįvertinimo,
- tinklo kompetencijų stokos,
- darbuotojų saugumo mokymų trūkumo.
„Baltneta“ ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į įmonės tinklo saugumą ir pasirūpinti saugumo priemonėmis.
Vienas iš populiariausių tinklo saugumo sprendimų vUTM. Tai virtualus saugumo sprendimas įvairaus pobūdžio kibernetinių grėsmių prevencijai ir tuo pačiu unikali, vartotojo identitetu paremta, aplikacijų naudojimo ir internetinių portalų naršymo kontrolė.
„Mes jau daug metų rūpinamės klientų tinklo saugumu, Sophos ir Fortinet ugniasienės pagrindu teikiame kompleksinę virtualią tinklo perimetro apsaugos paslaugą“, – sako Romanas Juška, „Baltneta“ produktų vadovas.
Nedidelės įmonės pamiršta tinklo saugumą
„Eurostat“ tyrimai rodo (2022 m.), kad daugelis 92 proc. Europos Sąjungos įmonių naudoja bent vieną saugumo priemonę. Stipria slaptažodžių politika labiau rūpinasi didelės įmonės, turinčios 250 ir daugiau darbuotojų (ES – 96,3 proc., LT – 95,8 proc.) nei mažos, turinčios iki 50 darbuotojų (ES – 80,4 proc, LT – 68,20 proc. ).
„Nedidelės įmonės iki 50 darbuotojų teikia daug mažesnį prioritetą tinklo prieigos kontrolei (Lietuvoje – tik 45 proc., ES – 61 proc.) nei didelės (LT – 89 proc., ES – 91,5 proc.), tad būtina skirti daugiau dėmesio šiam klausimui. Tuo pačiu artėja naujos ES direktyvos NIS2 pradžia, kuri numato reikalavimus įmonėms dėl tinklo saugumo. Tad būtina atkreipti dėmesį“, – teigia Romanas Juška, „Baltneta“ produktų vadovas.
Ne visada reikia didelių investicijų siekiant pasirūpinti tinklo saugumu, tačiau būtina apgalvoti strategiją ir ateities planą. Jeigu kyla klausimų, galima visada kreiptis į profesionalus, kurie pakonsultuos dėl tinklo saugumo sprendimų ir priežiūros.