Duomenų centras saugomas... Dievo?
Ar nenorėtumėte, kad jūsų duomenis saugotų ne tik solidus betono sluoksnis, bet ir... Dievas? Galima tik spėlioti, ką galvojo Academica duomenų centro inžinieriai, kurie savo centrą įrengė Antrojo pasaulinio karo slėptuvėje nuo bombų po Uspenski katedra Helsinkyje.
Įėjimas į duomenų centrą įrengtas akmeniniuose katedros pamatuose. Vos tik įėjus pasitinka aliuminio ir metalo vamzdžių voratinklis, kuriame tekantis nuo serverių šilumos įkaitęs vanduo perduodamas miesto šildymo sistemai. Helsinkio centrinio šildymo sistema yra tiesiogiai sujungta su Academica duomenų centru, kuris visą generuojamą šilumą perduoda į miestelėnų radiatorius. Suomijos sostinėje temperatūra kartais nukrenta iki žemesnės nei -30, todėl toks sprendimas – labai logiškas ir naudingas. Energijos iš duomenų centro veiklos užtenka apšildyti 500 namų arba 1000 butų Helsinkyje. Šiltas vanduo iš duomenų centro paleidžiamas į centrinę šildymo sistemą, o atvėsęs vėl sugrįžta aušinti serverių.
Būdami tikri suomiai Academica paskaičiavo, kad jų duomenų centras sugeneruoja tiek pat karščio, kiek ir 250 suomiškų saunų.
Leidžiantis gilyn 75 metrus, po serverių salėmis ir valdymo kambariais, tūno kitas vamzdynas, kurio, kaip sako Academica direktorius Matti Roto, neįveiktų net ir 10 tonų vilkikas. Storuose plieno vamzdžiuose cirkuliuoja vanduo, kurį vėsina visiems gerai pažįstamos Baltijos jūros vanduo.
Inžinieriai projektuodami žalią duomenų centrą nušovė du zuikius vienu metu. Jis ne tik tausoja aplinką, bet ir leidžia sutaupyti nemenką sumą kasmet. Jau per pirmuosius darbo metus Academica sutaupė 140 000 svarų (apie 600 000 litų), o Helsinkio miesto valdžia iškart po centro paleidimo sumažino savo anglimis kūrenamų elektrinių darbo apimtis.
Helsinkio vadovams labai patiko miestą šildančio žalio duomenų centro idėja, todėl Academica jau gavo antrą užsakymą pastatyti tokį patį duomenų centrą. Tik šįkart 10 kartų didesnį.