Dedikuoti serveriai: kuo jie išsiskiria, kas juos renkasi, kada jie pasiteisina?
Pasirinkusios dedikuotų serverių nuomos sprendimą, įmonės ne tik užsitikrina didesnį sistemų patikimumą bei saugumą. Nuo jų darbuotojų pečių taip pat nukrenta visa techninė įrangos priežiūra, o naudojamą įrangą atnaujinti ar pakeisti tampa kur kas paprasčiau.
Lina Matusevičienė, „Baltnetos“ produktų vadovė
Dedikuoti serveriai yra vienas iš debesų paslaugų tipų, kuris suteikia galimybę klientui naudotis duomenų centre patalpintais jam priskirtais serveriais ir jų resursais. Toks sprendimas turi kelis pranašumus. Pirmiausia, kliento įrangos konfigūravimu ir technine priežiūra rūpinasi duomenų centre dirbantys kvalifikuoti specialistai. Antra, serveriai yra patalpinami saugioje fizinėje aplinkoje, garantuojančioje net kelių lygių apsaugą. Ši paslauga gali įmonėms suteikti ir kitų naudų, aptarsime jas plačiau.
Debesų kompiuterijos aktualumas didėja
Kaip rodo Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys, Lietuvoje debesų kompiuterijos paslaugos šalies versluose kol kas dar nėra itin paplitusios – jomis 2020 m. naudojosi tik maždaug kas trečia įmonė. Tiesa, situacija Lietuvoje yra panaši kaip ir visoje ES – Bendrijos šalyse vidutiniškai 36 proc. įmonių naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis.
Šiuo atžvilgiu išsiskiria Skandinavijos šalys, kuriose debesų kompiuterijos paplitimas siekia nuo 67 proc. Danijoje iki 75 proc. Suomijoje. Viena iš priežasčių tokiam palyginti aukštam šių paslaugų populiarumui minėtose šalyse yra pažangesnis ir konkurencingesnis vietos verslas. Kita priežastis – brangiai apmokami specialistai. Tai vis labiau aktualu ir Lietuvoje.
Sparčiai kylantys visų sričių IT specialistų atlyginimai Lietuvoje lemia, kad šioje srityje nesispecializuojančioms įmonėms tampa vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti reikalingus darbuotojus. Todėl net ir santykinai didelės bendrovės, turinčios pakankamus finansinius resursus, pereina prie IT paslaugų pirkimo iš išorės.
Debesijos pranašumai prieš fizinius serverius kliento biure
Debesų kompiuterijos paslaugas galima pasitelkti toms pačioms funkcijoms kaip ir fizinį serverį. Kai įmonės įvertina visas su nuosavo serverio išlaikymu susijusias finansines ir laiko sąnaudas, dažniausiai išryškėja debesijos sprendimo nauda. O nusprendusios pereiti prie debesijos paslaugų, susiduriama su dilema, ką pasirinkti – resursų nuomą (angl. Public Cloud) ar dedikuotą serverį/jų klasterį (angl. Private Cloud).
„Resursų nuomos paslauga dažnai patenkina daugelio įmonių poreikius – tai pakankamai universali ir lanksti alternatyva nuosaviems serveriams.“
Resursų nuomos paslauga dažnai patenkina daugelio įmonių poreikius – tai pakankamai universali ir lanksti alternatyva nuosaviems serveriams. Be to, pasirinkus viešojo debesies paslaugą, įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims nereikia gilintis į įvairius klausimus, susijusius su technine įranga, operacinių sistemų licencijavimu, atsarginių kopijų stebėsena ir pan. Vietoje to, jie visą laiką gali būti tikri, kad gaus tokius resursus, kokie jų verslui tuo metu yra aktualūs.
Dedikuotą serverį ar iš kelių serverių sudarytą jų klasterį renkasi įmonės su specifiniais poreikiais, kuriuos sunku įgyvendinti viešajame debesyje. Duomenų centre įrengti dedikuoti serveriai pasižymi ne vienu privalumu: jų techninę priežiūrą užtikrina duomenų centre dirbantys IT specialistai, dedikuotais serveriuose veikia paties kliento pasirinkta programinė įranga, visi jų resursai yra skirti ir pasiekiami išskirtinai tam klientui.
Dedikuotų serverių panaudojimo pavyzdžiai
Kaip jau minėta, dedikuotus serverius renkasi įmonės, turinčios nestandartinių poreikių. Visų galimų atvejų išvardinti neįmanoma, tačiau galima paminėti kelis dažnai pasitaikančius pavyzdžius.
Licencijavimo klausimai. Jei, tarkime, įmonė savo veikloje naudoja sistemas su „Oracle“ duomenų bazėmis, jas dėl licencijavimo niuansų geriausia talpinti į dedikuotus serverius. Panaši situacija gali susiklostyti, jei įmonė jau turi nusipirkusi atitinkamas licencijas serveriams, pavyzdžiui, „Microsoft SQL“ duomenų bazėms, kurios netinka naudojimui su resursų nuomos paslaugomis. Tokiu atveju patogiausias sprendimas – dedikuoti serveriai.
Kitas pavyzdys – didelės apimties interneto platformos, tokios, kaip e. parduotuvės. Jos taip pat dažnai „įkurdinamos“ dedikuotų serverių klasteryje, kuris garantuoja didelius resursus ir aukštus našumo rodiklius.
Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai reikalingi labai specifiniai techniniai parametrai, pavyzdžiui, įmonėms, dirbančioms su vaizdo apdorojimo sistemomis 3D modeliavimui, žaidimų kūrimui ar pan. Šiuo konkrečiu atveju reikalingi serveriai su didelėmis grafikos apdorojimo galimybėmis, ko viešasis debesis paprastai negali pasiūlyti. Tokius techninius parametrus dažniausiai yra paprasčiau užtikrinti pasitelktus dedikuotus serverius.
Žinoma, kartais aiškaus atsakymo, ką geriau rinktis – vietoje veikiantį fizinį serverį ar debesų paslaugas, – nėra. Tokie atvejai pasitaiko tam tikrose veiklos sferose, pavyzdžiui, pramonėje, kur sistemos turi nenutrūkstamai kontroliuoti gamybinius procesus, arba logistikoje sandėlių likučiams valdyti.
Tiesa, net ir tokiais atvejais įmonės naudojamas sistemas galima perkelti į debesis, tačiau nepertraukiamam jų veikimui prireiks įdiegti dubliuotas ryšio linijas iki duomenų centro.
Kaip užtikrinamas saugumas duomenų centre?
Natūralu, kad kol nenutinka koks nors incidentas, tol įmonių vadovai per daug nesigilina į visus verslo IT infrastruktūros niuansus, o jose dirbantiems IT administratoriams tam ne visada pakanka kompetencijų ar IT infrastruktūros vystymui skiriamo biudžeto. Duomenų centre įrengti serveriai išsiskiria apsaugos priemonėmis nuo fizinių grėsmių, kokias įprastame biure įsidiegti būtų sudėtinga.
Visų pirma, patekimas prie duomenų centre įrengtų serverių yra ribojamas, tam įprastai reikia praeiti kelis saugumo lygius. Be to, duomenų centrai dažniausiai įrengiami atskiruose pastatuose, į juos galinčių patekti žmonių skaičius yra minimalus ir griežtai kontroliuojamas.
Elektros tiekimas duomenų centruose įprastai užtikrinamas per kelis atskirus kanalus, rezervinio maitinimo šaltinius ir autonominius generatorius. Todėl bet kokie net ir ilgesnio laikotarpio elektros tiekimo pertrūkiai viešajame tinkle nesutrikdo duomenų centro darbo, o kartu ir verslo sistemų veikimo.
Galiausiai, duomenų centruose dažniausiai yra įrengtos automatinės gaisro gesinimo sistemos, naudojančios specialias dujas, kurios nekenkia IT įrangai. Tuo metu daugelis įmonių, kurios serverius įrengia savo administracinėse patalpose, tokios galimybės neturi. Čia kilęs gaisras, net jei jis yra nesusijęs su fiziniais serveriais, bus gesinamas vandeniu, kuris neišvengiamai pridarys žalos ir elektroninei įrangai.
Kibernetinis bet kokių serverių saugumas priklauso nuo IT specialistų kvalifikacijos ir tai, kiek dėmesio įmonė bendrai skiria savo sistemų atsparumui palaikyti. Vis dėlto specializuotas debesų paslaugų tiekėjas dažniausiai yra pasirūpinęs, kad pas jį dirbantys specialistai turėtų reikiamus įgūdžius, vadovautųsi atitinkamais standartais ir reguliariai atnaujintų savo žinias. Akivaizdu, kad įmonės, kurių pagrindinė veiklos sritis nesusijusi su IT, dažniausiai neturi tokių galimybių investuoti į savo IT darbuotojų kvalifikaciją.
Techninės priežiūros rutina – kas už ją atsakingas?
Pasirinkusios dedikuotų serverių sprendimą, įmonės ne tik užsitikrina didesnį sistemų patikimumą bei saugumą. Nuo jų darbuotojų pečių taip pat nukrenta visa techninė įrangos priežiūra, o naudojamą įrangą atnaujinti ar pakeisti tampa kur kas paprasčiau.
Jei įmonė dedikuotų serverių priežiūrą patiki ūkvedžiui ar analogiškas pareigybes užimančiam darbuotojui, jis nebūtinai yra susipažinęs su serverių veikimo specifika ir gerai išmano serverių patalpos charakteristikas. Kai šią užduotį įmonė paskiria IT administratoriui, pastarasis ją gali vertinti kaip techninio lygio darbą, atitraukiantį jį nuo tiesioginių funkcijų ir tam neskirti pakankamai dėmesio.
Kita rutinos dalis – pačios „geležies“ priežiūra, t. y. sugedusių detalių keitimas, bendravimas su garantiniu servisu, papildomų operatyvinės atminties lustų ar diskų užsakymas ir prijungimas.
Kai šias užduotis atlieka įmonių specialistai, jiems gali prireikti nuo kelių dienų iki kelių savaičių laiko užsakyti, gauti ir įdiegti reikiamą detalę. „Baltnetos“ duomenų centre esančiuose serveriuose gedimai pašalinami vidutiniškai per vieną valandą, o papildomų komponentų diegimas užtrunka iki vienos darbo dienos.
„Baltnetos“ duomenų centre esančiuose serveriuose gedimai pašalinami vidutiniškai per vieną valandą, o papildomų komponentų diegimas užtrunka iki vienos darbo dienos.“
Išlaidos: vienkartinės vs. einamosios
Nepaisant aptartų debesų paslaugų pranašumų, įmonei įsigyti ir biure įsirengti nuosavą serverį dažnai atrodo kaip pigesnis pasirinkimas. Tačiau jei atsižvelgiama tik į vienkartines serverio įsigijimo išlaidas, jos neparodo tikrosios tokio sprendimo kainos. Mat nuosavam serveriui reikės užtikrinti patikimą elektros tiekimą, įrengti vėdinimo sistemą ir priskirti jį nuolatos prižiūrintį darbuotoją. Visa tai gali gerokai padidinti pradines investicijas.
Todėl norėdamos įvertinti tikrąją nuosavo serverio kainą, įmonės turėtų atsižvelgti ne tik į jo įsigijimą, bet ir visas realias bei tikėtinas išlaikymo sąnaudas per visą jo naudojimo laikotarpį. Tokiu atveju dažnai gali paaiškėti, kad ilgalaikė nuosavo serverio priežiūros kaina yra panaši ar net pralenkia debesų kompiuterijos paslaugų kainą.
Be to, serverio pirkimas yra vienkartinės išlaidos (Capex), o dedikuoto serverio nuomos kaina priskiriama einamosioms veiklos išlaidoms (Opex). Pastarojo tipo išlaidas paprasčiau suplanuoti, įtraukti į metinį įmonės biudžetą ir suderinti su finansų skyriumi ar jos vadovybe.
Būdai įmonėms įvertinti debesijos paslaugų tiekėją
Įmonės, nusprendusios pasirinkti dedikuotų serverių paslaugą, turėtų reikalauti tiekėjo užtikrinti visus tokio tipo paslaugos pranašumus. Vienas iš jau paminėtų yra operatyvus sugedusių detalių pakeitimas ar gedimo atveju greitai suteikta panašių parametrų įranga.
Jei dedikuotame serveryje veikianti programinė įranga yra svarbi sklandžiai pagrindinei įmonės veiklai, reikėtų papildomai įvertinti ir paties duomenų centro parametrus, kuriame jis patalpintas – ar visos nepertraukiamam serverių darbui reikalingos sistemos, įskaitant elektros grandines ir tiekimą, aušinimą, interneto jungtis, yra dubliuotos.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokias papildomas paslaugas teikia duomenų centro valdytojas, pavyzdžiui, kokį atsarginių duomenų kopijų ar ugniasienės sprendimą ji siūlo, ar duomenų centro specialistai turi kompetencijų rūpinantis kibernetiniu saugumu ir patirties diegiant virtualizacijos sprendimus. Visos papildomos naudos gali leisti įmonei visavertį jos poreikius atitinkantį sprendimą įsigyti iš „vienų rankų“.
Galiausiai, net ir dedikuotas serveris ne visada atitiks pačių reikliausių įmonių poreikius. Jei, tarkime, įmonės naudojamos sistemos yra kritinės svarbos, jų darbas negali būti pertrauktas, tokiu atveju reikėtų galvoti apie aukšto pateikiamumo serverių klasterį, o ne vieną dedikuotą serverį.
Kitos naujienos
