Debesų kompiuterijos naudojimas įmonėse: Lietuva tarp ES vidutiniokių

Debesų kompiuterijos galimybės prieinamos jau gerą dešimtmetį. Daugybė skaitmeninių paslaugų, prie kurių esame įpratę kaip vartotojai, pavyzdžiui, socialiniai tinklai, interneto bankai ar biuro programos, paremti šio tipo sprendimais. Tačiau versle debesų kompiuterija dar tik pradėjo skintis kelią. Nepaisant gerai išplėtotos interneto infrastruktūros Lietuvoje, mūsų šalies įmonės pagal debesų kompiuterijos sprendimų įsisavinimą Europoje išlieka vidutiniokėmis. Ši situacija turėtų keistis jau netolimoje ateityje, o papildomą paskatą suteiks per pandemiją išmoktos pamokos.

Debesijos naudojimas įmonėse auga

Europos mastu debesų kompiuterijos sprendimus naudoja maždaug 1 iš 3 įmonių, rodo Eurostat duomenys. Per pastaruosius penketą metų jų panaudojimas ES įmonėse beveik padvigubėjo – nuo 19 proc. 2016-aisiais išaugo iki 36 proc. 2020-aisiais.

Lietuvoje IT infrastruktūros resursų nuomos galimybėmis naudojasi 31 proc. šalies įmonių, tad nuo ES vidurkio šiek tiek atsiliekame. Tiesa, lenkiame tokias kaimynines šalis kaip Lenkija (24 proc.) ar Latvija (21 proc.), taip pat esame labiau pažengę į priekį nei tokios bendrijos senbuvės kaip Prancūzija (27 proc.), Ispanija (26 proc.) ar Graikija (17 proc.).

„Praėję metai buvo tam tikras lūžio momentas, nemažai daliai šalies įmonių įrodęs debesijos paslaugomis paremtų sprendimų vertę. Daugeliu atvejų jie ne tik įgalino nuotolinį darbą, bet per trumpą laiką padėjo įmonėms užsitikrinti IT infrastruktūros resursus, reikalingus sklandiems veiklos procesams tęsti. Nepaisant to, verslas dar tikrai turi neišnaudotų galimybių optimizuoti kasdienę veiklą ir taip įgyti konkurencinį pranašumą“, – pastebi Baltnetos generalinis direktorius Modestas Ancius.

Pasak M. Anciaus, norint augti ir kurti didesnę vertę toliau, debesų kompiuterija turėtų tapti neišvengiamu pasirinkimu daugeliui. Tą rodo ir pagal debesijos sprendimų naudojimą Europoje pirmaujančių Skandinavijos šalių pavyzdžiai, išsiskiriantys santykinai didele sukuriama ekonomine verte ir žymiai didesne įmonių, jau besinaudojančių debesų kompiuterijos sprendimais, dalimi.

Suomijoje debesų sprendimus naudoja net 75 proc. įmonių, Švedijoje – 70 proc., Danijoje – 67 proc., Norvegijoje – 64 proc. Tolimesnė Lietuvos kaimynė Estija šioje srityje taip pat pažengusi labiau – minėtais sprendimais naudojasi 56 proc. šios šalies įmonių.

Nuo el. pašto iki finansinės apskaitos

Remiantis Eurostat duomenimis, apie 76 proc. ES įmonių, naudojančių debesų kompiuteriją, ją pasitelkia el. paštui, 67 proc. – laikyti duomenims, 58 proc. – biuro programoms, 47 proc. – talpinti savo duomenų bazėms.

Labiau specializuotiems poreikiams pritaikytus debesijos resursais grįstus sprendimus naudoja maždaug penktadalis įmonių. 45 proc. debesų kompiuteriją pasitelkia finansinės apskaitos tvarkymui, 27 proc. verslų debesyse talpina ryšių su klientais valdymo programas (CRM), o 24 proc. jų resursų nuomą panaudoja specializuotos programinės įrangos poreikiams.

Labiausiai debesų kompiuterijos naudojimas paplitęs tarp informacinių technologijų ir telekomunikacijų, profesinių, mokslinių ir technologinių paslaugų bei energetikos ar komunalinėje srityje veikiančių įmonių. Mažiausiai šio tipo paslaugos naudojamos statybų, transporto ir mažmeninės prekybos įmonėse.

Be to, didelėse ES įmonėse vienokio ar kitokio tipo debesų kompiuterijos sprendimai sutinkami apie du kartus dažniau negu vidutinėse ar mažesnėse bendrovėse.